Berlynas (1) - Interviewer.lt

Mums svarbus Jūsų palaikymas. Paremti leidinį galite Patreon

5 skyrius

Berlynas (1)

1 DALIS. VAKARONĖ AUTOBUSE

Kiekviena kelionė prasideda nuo apsiuostymo – pažinties su aplinka. Įkopus į „Eurolines“ autobusą, nudžiungu. Dvi eilės abiejose pusėse – beveik tuščios. Vos keli žmonės pasiskirstę skirtingose jų dalyse. Tarsi mėgintų saugoti dėl gyvenimo mieste taip ilgai apleistą privatumą ir kuo ilgiau išsilaikyti ant plausto, kuriuo keliauja tolyn nuo komforto zonos. Jaučiu apie ką toji keliautojų būtis ir jungiuosi prie jos.

Dar sedėdama namuose, motyvuotai stengiausi neperkrauti galvos bereikalingu vaizdų ir garsų kiekiu. Juk priešaky – 16 valandų nežinomybės, kurią organizmas visomis išgalėmis stengsis užpildyti pažįstamomis veiklomis. Jau žinau, kaip jis reaguoja į mano ilgų kelionių išmones.

Paskutinį kartą tokioje tolimoje kelionėje autobusu buvau dar tais laikais, kai, dar visai pyplė, su draugais vykau į ekskursiją užsienyje. Išliko tik vienas šią skirtingų laikmečių ertmę jungiantis veiksnys – laisvas nuo darbų laikas kelioliką valandų. Jas visada galėjai išnaudoti kaip geidžiamas. Tik dabar jas leisti buvo daugybę kartų patogiau.

 

Sustojame nedidukėje stotyje penkioms minutėms. Tiek pakanka, kad spėčiau peržiūrėti likusius maišto išteklius ir pasukčiau į naujų medžioklę. Pasirinkimas – ne auksinis, bet kur gyvoj gamtoj rasi viską, ko pageidauji.

– O Jūs bandeles ar šildote? – maloniai teiraujuosi kioske dirbančios moteriškės.

– Deja… – nė kiek neapgailestaudama numykia.

Griebiu pirmą pasitaikusią sotesnę bandelę su dešrele, kurią tokią atvėsusią ir sukapoju. Nuramini kalbantį skrandį ir laimingas. Bent jau jaučiuosi patenkinta laiku pasirūpinusi gyvybės šaltiniu.Tik kai po valandos sustojame gerokai didesniame medžioklės plote su platesniu pasirinkimu, suvokiu savo pralaimėjimą Ir vakarui pasaldinti perku šokoladinį gėrimą.

– Tik atsargiai, neišpilkit! – Per vėlai įspėja maloni, marijampolietišku akcentu čiauškanti prekeivė.

Šiltas gėrimas pasirodo toks skanus, kad net mano šviesus paltas panora paragauti bent gurkšnelį. Visą apsimaloninusį nuo šokoladinio gardėsio tenka pakabinti ilsėtis ir džiūti.

Įsijungiu žemėlapių programėlę ir seku pati save – jau keliaujam kitoje Lietuvos-Lenkijos sienos pusėje. Pro pirmąkart girdimus miestelius, kurių vardų kaip ir daugelio trumpam sutiktų nepažįstamųjų turbūt niekada nebeprisiminsiu.

 

Bendrakeleiviai, nuvarginti tylos, mėgina ją užglaistyti muzika. Garsais tenka mėgautis ir po truputi mingantiems, panyrantiems į ilgą naktį tamsiame kelyje. Snaudžia ir Adomas, vietoje miego akinių per pusę veido užsitraukęs tamsų kapišoną. Kelyje trumpam lieku viena būdraujanti keleivė.

Stebiu tuos apsnigtus laukus ir senus blokinius namus, apšviestus neoninių šviesų, taip stipriai artimus lietuviškam peizažui ir galvoju, kiek skiriasi čia gyvenančiųjų likimai. Pamąstau, ar jau esu važiavusi šiomis gatvėmis anksčiau, tik pasąmoniškai priimdama visus tuos vaizdinius, o mintyse greitai pamiršdama ir išsižadėdama jų dėl masiškesnių.

Tokie, tikiu, manęs laukia ir rytoj, sutikus rytą Berlyne. Už tūkstančių kilometrų į vakarus nuo valstybės, kurią šiandien vadinu namais.

 

Darkart gurkšteliu vėsaus vandens, kad atgaivintų prieš ruošimąsi poguliui. Adomas bunda, tad apsikeičiame pamainomis. Dabar mano metas mintimis pabėgti į būsimus nuotykius.

. . .

Daugiau nuotykių iš Berlyno – netrukus. Šio turinio kūrimą parėmė „Kautra“ ir „Eurolines Lietuva“.

Trumpesnės knygos greitesniam žmogui